Tabelių įvedimas    
Darbo užmokestis > Operacijos >  Tabelių įvedimas

Tabeliai. Sąrašo koregavimas

Darbo užmokesčio apskaita, Operacijos-> Tabeliai. Sąrašo koregavimas (16 bitų)

 

 

 

Šis būdas naudojamas tik ataskaitinio mėnesio informacijos koregavimui (įvedimui). Šio koregavimo būdo privalumas – galima laisvai vaikščioti po ekrano eilutes ir taisyti bet kurį rekvizitą.

Galima sąrašą išsifiltruoti pagal mokėjimo kodą. Tam skirtas iškrentantis meniu “Filtras”.  Sąrašą galima susirūšiuoti “Pagal skyrių, tabelio nr.”, “Pagal tabelio nr.”, “Pagal įvedimo seką”.

Mėnesinės informacijos įrašų rekvizitai, čia nėra sugrupuoti į tam tikras grupes. Tačiau vartotojas gali pats apsirašyti pageidaujamą pjūvį, paspaudęs ant mygtuko formos apačioje, kairėje. Paspaudus mygtuką, į ekraną išvedamas analogiškas kaip asmens kortelės atveju pjūvio (schemos) suformavimo – koregavimo langas.

        Toliau pavyzdžiuose pateikiame vartotojo veiksmus ir parodome, kaip reikia suvesti duomenis konkrečiais atvejais. Įrašai vedimas bus rodomas  registre “Operacijos” - funkcija "Alga ir tabeliai".

1. Veiksmai, atleidžiant darbuotoją iš darbo.

Registre “Operacijos” - funkcija "Asmens kortelė" reikia:.

1. Darbuotojo asmens kortelėje nurodyti atleidimo datą.

(P.S. Pasitikrinkite ar tikrai praeitą mėnesį atleistiems nurodėte atleidimo datą).

Registre “Operacijos” - funkcija "Alga ir tabeliai" reikia įvesti tokius įrašus:

2. Į mėnesio informaciją įvesti įrašą apie kompensaciją už nepanaudotas atostogas (mok.kodas=585 , grafoje “dienos” nurodyti apmokamų dienų skaičių, grafoje “vidurkio data” nurodoma atleidimo data).

3. Į mėnesio informaciją įvesti įrašą apie išeitinę pašalpą: mok.kodas=554, dienų  skaičius (21.2  - priklauso nuo vidutinio metinio darbo dienų skaičiaus) , procentas  - kiek kartų didinama pašalpa, vidurkio data=atleidimo data.

4. Jeigu suma išmokėjimui skaičiuojama viduryje mėnesio, tai papildomai būtina įvesti:

·         įrašą apie tarpinius išmokėjimus ( kodas=717, suma ) -  turėtų atsirasti fiksuojant išmokėjimus;

·         įrašą apie dirbtas dienas ( kodas=154, dienų skaičius - pagal nutylėjimą atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičių, o esant nukrypimui nuo grafiko reikia įvesti faktiškai dirbtų dienų skaičių);

·         įrašus apie kitus vienkartinius priskaitymus - atskaitymus.

Pavyzdžiui, šį mėnesį reikia atleisti darbuotoją. Jis yra atleidžiamas nuo 2006.06.20 ir jam reikia sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (viso 30.5 dienų). Darbuotojui taip pat yra išmokama išeitinė pašalpa už 2 mėnesius, taikant koeficientą už stažą – 1.5.  Įvesti įrašai yra pateikti pavyzdyje Nr.1.

Pvz.1.   Informacijos atleidžiant darbuotoją įvedimas.

G     DĖMESIO!!!

Ankstesniuose mėnesiuose atleistų darbuotojų kortelių nerekomenduojame pašalinti. (Kadangi informacijos apie buvusį darbuotoją gali prireikti statistikai, SoDrai, o taip pat žmogui gali būti reikalingos įvairios pažymos, praėjus net keliems metams).

Ištrinti darbuotojo kortelės duomenis nėra uždrausta, išskyrus tuos atvejus, kai dar nesate išsiuntę pranešimo į SoDrą apie jo atleidimą, arba tas darbuotojas liko skolingas organizacijai.

2.Nedarbingumo pažymėjimų iš SoDros ir iš įmonės lėšų  įvedimas

(Mok.kodas = 84, data = priskaitymo data, dienos = apmokamų dienų skaičius, vidurkio data - pirminio (!) nedarbingumo pažymėjimo pradžios (vidurkio ) data.

(Mok.kodas = 414 ), priskaitymo data, apmokamų dienų skaičius, procentas dėl nedarbingumo pažymėjimų (organizacijos nuožiūra), pirminio (!) nedarbingumo pažymėjimo pradžios (vidurkio) data, įmonės sąnaudų balansinė sąskaita (jei skiriasi nuo atlyginimų sąnaudų sąskaitos). Jeigu nedarbingumo pažymėjimas tęsiasi per kelis mėnesius, vedami keli įrašai. Tačiau vidurkio data turi būti įvesta tokia pati.

Pavyzdžiui, šį mėnesį  darbuotojas pristatė nedarbingumo pažymėjimą už  2006.06.30-07.23 laikotarpio nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo pažymėjimo tipas – liga.

Pvz.2.   Informacijos apie nedarbingumo pašalpą įvedimas.

G  PASTABA!!!

Programoje yra realizuotas automatinis nedarbingumo pažymėjimo įvedimo būdas, kai pati programa suformuoja visus įrašus. Veikia tik vedant naują įrašą !!!!. Užtenka tik įvesti  :

a)       Tabelio numerį,

b)       Mokėjimo rūšies kodą 84 arba 414,

c)       Vidurkio pradžios datą (t.y. pirminio susirgimo pradžios datą),

d)       Pabaigos datą – pristatyto biuletenio pabaigos datą,

e)       Jei tai tęsinys – “Pradžios datą”- pristatyto antrinio nedarbingumo pažymėjimo pradžios datą.

Pereinant į kitą eilutę, programa  pati pilnai suformuos visus reikiamus įrašus,

f)        Pašalpos tipą. Galimos reikšmės :

1.    Liga,

3.        Slauga,

4.        Trauma buityje,

5.        Nėštumas – gimdymas,

6.        Trauma pakeliui iš darbo,

7.        Pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai,

10.     Trauma darbe.

3.  Veiksmai, išleidžiant į atostogas vaikui auginti ir grįžtant iš jų.

Ką reikia daryti, jei:

a)  Moteriai pasibaigia dekretinis nedarbingumo pažymėjimas ir ji išeina auginti vaiką iki 3 metų

b)  Moteris grįžta į darbą.

A atveju Darbuotojo asmens kortelėje puslapyje “Mokesčiai” (žr. 9.13 pavyzdį) pakeiskite rekvizito

"Pobūdis" reikšmę. Reikšmė turi būti pakeičiama į 3.

B atveju, grįžtant į darbą būtina sugrąžinti buvusią rekvizito “Pobūdis” reikšmę.

Pakoreguoti algą (tarifą, priedus). Patikslinti pabaigos datas apmokamų ar neapmokamų atostogų kodams (104,106,114 iš pastovios dalies). Irašų su 104 kodu išmesti nerekomenduojama.

Pvz.3.   Informacijos apie išėjimą auginti vaikus iki  trijų metų įvedimas.

4. Atostoginių  įvedimas

Įvedami rekvizitai :  (Mok. kodas = 574 - apmokamos atostogos , 564 - mokslinės ), apmokamų dienų skaičius, vidurkio data. Jeigu atostogos tęsiasi per kelis mėnesius, vedami keli įrašai. Tačiau vidurkio data turi būti įvesta tokia pati. Norint  kartu paskaičiuoti ir atlyginimą iki išėjimo į atostogas, papildomai reikia įvesti įrašą apie dirbtas dienas kodu = 154. Norint pilnai atsiskaityti su darbuotoju, reikia nepamiršti sutikrinti tarpinių išmokėjimų ir kt.atskaitymų.

Pvz.4.  Informacijos išleidžiant darbuotoją atostogauti įvedimas.

5. Išlaikymų už gyvybės draudimą įvedimas.

Jei  darbuotojas nori, kad jam draudimą kas mėnesį  pervestų  buhalterija, tai įrašus apie draudimo išlaikymą iš darbuotojo galima suvesti registre “Operacijos" funkcijos "Alga ir tabeliai" pastovioje dalyje. Naudojami kodai - 711 ir 764. (Kodas 711 – atitinka paprastą gyvybės draudimą, o kodas 764 – gyvybės draudimą, kuris iki 2002.12 mažindavo fizinių asmenų pajamų mokestį.)

Jei  darbuotojas pats moka draudimą ir atneša  kvitelius apie sumokėtus pinigus ir nori, kad jam būtų sumažintas pajamų mokestis (iki 2002.12), tada darbuotojo sumokėta suma turi būti įvesta 94 kodu į “Mėnesinės informacijos” dalį. Apmokėta suma - gali būti įvesta ir į "Alga ir priedai" pastovią dalį, jei darbuotojas ją sumoka kiekvieną mėnesį.

Pvz.5.  Išlaikymų už gyvybės draudimą įvedimas.

6. Išlaikymų už gyvybės draudimą sutikrinimas su draudimo firmos sąrašu.

Gavus sąrašą iš draudimo firmos būtina sutikrinti jį su kompiuteryje saugoma informacija (ekrano langą žr. žemiau “Gyvybės draudimo sąrašai”). Vartotojo veiksmai :

- Papildyti naujomis eilutėmis ( jei atsirado );

- Koreguoti sumas,  joms keičiantis,

-          Išmesti eilutes arba įvesti pabaigos datą, draudimui pasibaigus.

Kad rūšiavimas ekrane sutaptų su rūšiavimu gautame sąraše bei, kad būtų galima specialia ataskaita (žr.

“Ataskaitos”->”Ataskaitos pagal darbuotojus”->”Gyvybės draudimo sąrašai”) sutikrinti faktiškai pervedamą draudimo sumą, yra svarbu nuolat siekti, kad eilutės numeris gautame sąraše atitiktų įvestą į kompiuterį.

7. Alimentų skaičiavimui būtinų rekvizitų nustatymas.

Įrašus apie alimentų  išlaikymą iš darbuotojo, galima vesti  registre “Operacijos" funkcijos "Alga ir tabeliai" pastovioje dalyje. Rekomenduojami  kodai yra: 701 - 704. Įvesti įrašai pateikti pavyzdyje Nr.6.

Papildomi rekvizitai :

a)       Apval – tai vaikų skaičius. Jei reikšmė neįvesta, vaikų skaičius prilyginamas 1;

b)       Koefic.  - galimos reikšmės – 0, 0,4 arba 1, t.y kiek MGL reikia garantuoti 1 vaikui;

c)       Koreg.Pr. – galimos reikšmės – 50 arba 100, t.y. ar apsaugoti darbuotoją, kad alimentų suma neviršytų 50 proc. jo į rankas gaunamo atlyginimo, ar pirmenybę teikti vaiko garantijai.

d)       Opcija – reikia nurodyti AL, jei nuo algos dalies, viršijančios MMA reikia išlaikyti 70 %.

Naujausi pakeitimai atlikti taip, kad būtų galima nurodyti  Koreg.Pr. reikšmę tarp 10 – 90 procentų, tačiau

jeigu yra keli alimentų įrašai tam pačiam darbuotojui, tai Koreg.Pr. procentai visuose įrašuose turi būti vienodi.

Alimentų adresatas nurodomas taip:

a) jei alimentus reikia pervesti į banką, tai pildome adresato rekvizitus duomenų rinkinyje "Pervedimai per

banką" (reikia įvesti banko, sąskaitos numerį, alimentų mokėtojo tab.Nr., mokėjimo kodas=704 (kodai 701-704), sąskaitos savininko pavardę ir asmens kodą); Žr. žemiau: “Operacijos”->”Bankų kortelės, indėliai. Sąrašas”.

b) jei alimentus reikia išmokėti algalapiu įmonėje , tai pildome adresato rekvizitus duomenų

rinkinyje"Pervedimai per paštą" (alimentų mokėtojo tab.Nr., mokėjimo kodas=703 (kodai 703-704), alimentų gavėjo pavardė);

c)       jei alimentus reikia pervesti pašto perlaida, tai pildome adresato rekvizitus duomenų rinkinyje

"Pervedimai per paštą" (alimentų mokėtojo tab.Nr., mokėjimo kodas=704 (kodai 701-704), alimentų gavėjo pavardė ir jo adresas bei pašto rinkliavos parametrai).

                b ir c atvejus žr. žemiau “Operacijos” -> “Pinigai pervedami per banką, paštą”->”Perlaidos į paštą .Sąrašas”.

Pvz.6.  Įrašų apie išlaikomus alimentus įvedimas.

8.  Nedarbingumo pašalpų išmokėtų Sodroje apmokestinimas.

Įmonėms, kurios nebeskaičiuoja SoDros nedarbingumo pažymėjimų pačios, tačiau turi apmokestinti nedarbingumo pašalpas pagal iš Sodros gautas pažymas. Būtina vesti duomenis analogiškai pateiktam 7 pavyzdžiui. Tarkime, darbuotojas atnešė pažymą, kad jam praeitą mėnesį už 7 darbo dienas buvo priskaičiuota 300 litų ir nuimta 30 litų pajamų mokesčio, o už  einamą mėnesį tik priskaičiuota ir išmokėta 100 litų už dvi dienas.

Duomenis reikia įvesti į registro “Operacijos” funkcijos “Alga ir tabeliai” mėnesinę dalį. Priskaityta pašalpa vedama 84 kodu, sodroje išlaikytas pajamų mokestis vedamas  724 kodu, sumą padauginant iš (-1). Jei pajamų mokestis nebuvo nuimtas, įrašo su kodu 724 vesti nereikia.

Pvz.7.  Įrašų apie Sodroje apmokestintas nedarbingumo pašalpas įvedimas.

9.   Nestandartinio darbo grafiko nustatymas darbuotojui.

                Jei darbuotojo kalendorinis darbo laiko grafiko neįmanoma aprašyti darbo laiko grafkų šablonuose, tai darbo grafiko trukmę norimam darbuotojui galima nurodyti registro “Operacijos” funkcijos “Alga ir tabeliai” mėnesinėje dalyje įrašu, kurio kodas=44, nurodant  kalendorines valandas ir  kalendorines dienas.

                Jeigu darbuotojas dar turi antraeiles pareigas šioje darbovietėje (bet jam neužvesta atskira kortelė), tai antraeilių pareigų grafiką galima atitinkamai nurodyti 43 mokėjimo kodu.

                Jeigu darbuotojo atlyginimas užduotas valandiniu tarifu, tai kalendorius gali būti ir nesvarbus, tačiau jei atlyginimas užduotas fiksuota mėnesine alga, tai be tikslaus kalendoriaus nurodymo, teisingai programa atlyginimo ar priedų už naktinį darbą ir kt. nepaskaičiuos.

Pvz.8.  Įrašų, nustatančių kalendorinį darbo laiką įvedimas.

10.   Dirbto laiko įvedimas.

Dirbtas laikas vedamas dienomis (ir valandomis) su kodu 154 į registro “Operacijos” režimo “Alga ir tabeliai” mėnesinėje dalį. Jei darbuotojas išdirbo pilną  mėnesį, įrašo apie dirbtą laiką galima nevesti. Išimtis, jei pagrindinis atlyginimas darbuotojui priklauso nuo apyvartos, išdirbio ir pan. Tada vedant su kodu 154 sumą, tuo pačiu įvedamas ir dirbtas laikas. Jei darbuotojas neišdirbo pilno mėnesio, įrašą apie dirbtas dienas įvesti rekomenduojame. Gal programa, įvertindama atostogautų ar sirgtų dienų skaičių, ir gerai paskaičiuos skirtumą kaip dirbtą laiką, tačiau  visada gali pasitaikyti, kad ne visą likusį laiką darbuotojas tikrai dirbo. O gal mėnesiui baigiantis jis vėl susirgo? Jeigu darbuotojas šį mėnesį nedirbo nė vienos dienos, kodu 154 vis tiek įvedame nulinį dienų skaičių.

Pvz.10.  Dirbto laiko įvedimas.

12.     Darbuotojo pareigybinės algos (pastovaus priedo) pasikeitimas

Registro “Operacijos” režimo “Alga ir tabeliai” pastovioje dalyje:

- nurodyti pabaigos datą buvusiai algai (priedui),

- įvesti naują algos dydį  nurodant įsigaliojimo pradžios datą,

- jei pasikeitimas įvyko mėnesio viduryje, ir darbuotojas dalį šio mėnesio nedirbo, tai į režimo “Alga ir tabeliai” mėnesinę dalį įvesti rankiniu būdu paskaičiuotas sumas ir dienas už laikotarpį iki pasikeitimo bei tik dienas už laikotarpį po pasikeitimo.

Pvz.11.  Algos pasikeitimo nustatymas.

13.     Praeito mėnesio netikslumų taisymas.

a)       darbuotojas turėjo atostogauti, tačiau susirgo, atnešė nedarbingumo pažymėjimą, ir nori

pratęsti atostogas ataskaitiniame mėnesyje vėliau;

b)    ne tam asmeniui buvo priskirta premija.

Pvz.12.  Premijos priskyrimas kitam drabuotojui ir atostogų pratęsimas.


 (c) 1997-2010 UAB "STEKAS"